Ar žinote, kuo kvėpuojate darbo vietoje?

Justinas Skaržauskas. Namus vėdinate – o ar žinote, kuo kvėpuojate darbo vietoje?
 
Pandemija daugelį mūsų išmokė arba, tiksliau, priminė, kad ligos plinta ir oru. Tačiau ore kuriuo kvėpuojame gali būti ir daugybė kitų nematomų bei nejuntamų kenkėjų. Nors Lietuvoje nemažai kalbama apie aplinkos oro taršą, į ne mažiau svarbią sritį – oro kokybę darbo vietoje – žiūrima pro pirštus.
 
Pasaulio sveikatos organizacija skaičiuoja, kad dėl oro taršos lauke ir patalpų viduje kasmet miršta per 7 mln. žmonių visame pasaulyje. Maždaug pusė šių mirčių siejamos būtent su vidaus patalpų oro tarša.
 
Oro taršą sukeliančių veiksnių yra daugybė: namuose ji gali padidėti gaminant maistą, naudojant chemines medžiagas patalpoms valyti, aerozolius ir panašiai; biuruose prie šių veiksnių prisideda didelė žmonių koncentracija ir prasta ventiliacija.
 
Tačiau visa tai smulkmena lyginant su pramoninėmis patalpomis, kuriose taršos šaltinių gali būti kur kas daugiau ir įvairesnių – nuo mechanizmų skleidžiamų dulkių pjaunant, šlifuojant ar frezuojant, iki sveikatai pavojingų dujų iš dažų, klijų ir kitų lakiųjų skysčių, biologinių teršalų.
 
Didele oro tarša darbo vietoje pasižymi tokios sritys, kaip kasyba, metalo, plastiko, medienos, chemijos pramonės šakos, taip pat gamyklos, valyklos, automobilių remonto dirbtuvės, degalų, tekstilės, prekybos įmonės.
 

Oro kokybė patalpose – įmonių reikalas
 
Patalpose darbuotojai praleidžia visą darbo dieną, dažnai net nesusimąstydami, kokią įtaką visa tai gali turėti jų sveikatai. Jei po savaitės ar mėnesio rimtesnės problemos neapsireiškė, galbūt viskas gerai?
 
Vargu: per kelias dienas ar savaites problemas įprastai pajunta tik jautresnės sveikatos žmonės, pavyzdžiui, sergantys astma ar kitomis kvėpavimo takų ligomis. Oro taršos poveikis sveikatai įprastai pasireiškia būtent ilguoju laikotarpiu.
 
Tačiau pramonės įmonės Lietuvoje turi skaičiuoti ir mažinti tik į aplinką išmetamų teršalų kiekį – oro kokybė patalpų viduje yra jų pačių reikalas, patikrinimai atliekami nebent sulaukus darbuotojų skundų.
 
Apmaudu, bet patys verslininkai didelės vertės gerinti oro kokybę patalpų viduje dar neįžvelgia. Kol žmonės nesiskundžia, patalpų vėdinimo ir oro kokybės gerinimo sprendimai vertinami ne kaip investicija, o kaip išlaidos.
 

Nauda ir darbuotojams, ir verslui
 
Toks požiūris klaidingas dėl kelių priežasčių. Pirma, oro kokybė darbo vietoje yra tokia pat svarbi, kaip ir kitos darbo sąlygos – tokio požiūrio laikomasi Vakarų šalyse. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje pramonės įmonės oro kokybės užtikrinimą išskiria kaip vieną iš savo privalumų. Tai tampa ir papildomu argumentu siekiant pritraukti darbuotojus, kurių stygius vis auga – žmonės nori dirbti saugiai ir patogiai.
 
Antra, oro kokybė turi tiesioginę įtaką žmonių darbingumui. Danijos technologijų universiteto tyrimas parodė, kad oro tarša žmonių darbo našumą sumažina 6–9 proc., priklausomai nuo darbo pobūdžio ir realių sąlygų.
 
Trečia, darbuotojų sveikata: oro tarša didina širdies ir kvėpavimo takų ligų, vėžio išsivystymo tikimybę, taip pat gali pabloginti kitas sveikatos problemas. Britanijos pramonės konfederacija skaičiuoja, kad Pasaulio sveikatos organizacijos reikalavimus viršijanti tarša kasmet Didžiajai Britanijai kainuoja 3 milijonus darbo dienų.
 
Visi šie faktoriai – neužpildytos darbo vietos, sumažėjęs darbo efektyvumas, nedarbingumas dėl ligos ir kitos priežastys – turi ir finansinę išraišką.
 

Išeitį siūlo oro filtrai
 
Patalpų vėdinimas, ypač pramonės įmonėse, problemos pilnai neišsprendžia – jei aplinkos oras užterštas, vėdink nevėdinęs, teršalai niekur nedings. Pavyzdžiui, metalo plazminio pjovimo ir suvirinimo  procesuose išsiskiria labai didelis kiekis kietujų kenksmingų medžiagų, kurios su dūmais patenka į darbinę aplinką. Pagrindiniai pavojai yra ypač mažos kenksmingos dalelės, kurios išsiskiria pjovimo procese. Įprastai tai yra 0,01 – 10 mikrono dydžio dalelės. Jeigu jos yra 0,1 – 5 mikrono dydžio, tai patekus į žmogaus plaučius – dalelės pasilieka visam laikui. Jų neįmanoma iškvėpuoti ar išvalyti. Todėl svarbu pasirūpinti oro filtravimu: kokybiški oro filtrai sugeba pašalinti 99,9 proc. dulkių ir kitų dalelių. Tačiau vien įsidiegti filtrus neužtenka – juos būtina tinkamai prižiūrėti ir periodiškai keisti.
 
Taip pat naudinga patalpose įsirengti oro kokybės tikrinimo įrangą, kuri nuolat stebi anglies dioksido, azoto dioksido, kietųjų dalelių ir kitų kenksmingų medžiagų koncentraciją ore bei įspėja šiam lygiui pakilus iki pavojingo.
 
Atlikę šiuos paprastus veiksmus užtikrinsite saugias darbo sąlygas savo darbuotojams, o jie jums atsilygins kokybišku darbu.

Manau, mūsų šalyje svarbu kalbėti apie oro taršą darbo vietoje, nes Lietuva yra pramoninė valstybė. Statistikos departamento duomenimis, pramoninės prekės sudaro daugiau nei 80 proc. Lietuvos prekių ir paslaugų eksporto. Skaičiuojama, kad daugiausia mūsų šalyje gyventojų 2020 m. dirbo pramonėje – 244,8 tūkst.

Justinas Skaržauskas, „Serpantinas“ direktorius

Plačiau apie oro valymo įrangą galite sužinoti čia: Nuoroda