Robotizacija – ne pasirinkimo, o išlikimo klausimas: keturios tendencijos 2022 metams

Robotizacija – ne pasirinkimo, o išlikimo klausimas: keturios tendencijos 2022 metams

 

 

 

Pramonės įmonės sprendžia rebusą, kaip pandemijos metu išsaugoti verslo tęstinumą. Kaip išlaikyti ar padidinti gamybos našumą, kaip gamybai suteikti lankstumo, kuris leistų auginti pajamas pandemijos metu. Iš kitos pusės gamybines įmones naujų sprendimų verčia ieškoti ir besikeičianti pramonės realybė: lankstus ir greitas prisitaikymas prie klientų poreikių, individualizuotų produktų gamyba, mažesnės nei įprasta partijos ir trumpesnis produktų gyvavimo ciklas.

 

Negrįžtama transformacija

Akivaizdu, kad pramonės sektorius išgyvena transformaciją, kurios pokyčiai bus negrįžtami – robotizacija taps ne pasirinkimo, o išlikimo klausimu. Lūžio tašką galima įvardinti 2020 m. IV ketvirtį, kuomet Robotikos pramonės asociacijos (ang. Robotic Industries Association, RIA) duomenimis pirmą kartą robotizavimo sprendimų užsakymai iš kitų sektorių viršijo tradicinius šių sprendimų naudojimo lyderius – automobilių pramonės užsakymus.

JAV investicinio banko „Morgan Stanley“ atlikta apklausa parodė, kad diegti automatizavimo ir robotizavimo sprendimus labiausiai skatina su jais siejamas didesnis veiklos efektyvumas, išaugęs darbo našumas, dėl to atsirandančios naujos verslo galimybės, mažesnis prastovų laikas, geresnis esamo turto panaudojimas, mažesni turto gyvavimo ciklo kaštai, didesnė darbo sauga, spartesnis inovacijų procesas bei geresnis klientų poreikių supratimas.

Nenuostabu, kad robotus imta sparčiai naudoti ir už tradicinės gamybos ribų – jie persikelia į logistikos sandėlius, laboratorijas, juos pasitelkia ir vis daugiau mažų ir vidutinių įmonių. 

 

Laukiantiems blogos žinios

Kalbant konkrečiais pavyzdžiais, įdiegus cemento maišų krovimą robotu vienoje iš Lietuvos įmonių, jos darbo našumas padidėjo 30 proc.  Pasitelkus robotą per 1 val. dirbant 2 darbuotojams, maišų užpildytojui ir autokrautuvo vairuotojui, sukraunama vidutiniškai  1030 vnt. 40 kg.  maišų. Per tą patį laiką 5 darbuotojai sukrauna beveik perpus mažiau – tik 550 maišų.

Nors robotizacijos nauda akivaizdi, Lietuvos pramonė neskuba ja pasinaudoti. Vieno didžiausių pasaulinių automatizavimo sprendimų tiekėjų, KUKA korporacijos duomenimis, Baltijos šalys smarkiai atsilieka nuo savo Skandinavijos ir Šiaurės kaimynių. Per 2020 m. daugiausia robotų įsigijo Švedijos įmonės – 1323 vnt., toliau rikiuojasi Danija (690 vnt.), Suomija (430 vnt.), Norvegija (217 vnt.)., o korporacijos pardavimai visose trijose Baltijos šalyse sudarė vos 180 vnt. Deja, jei ir toliau liksime tik stebėtojo vaidmenyje, pasekmes pajusime labai greitai – mūsų įmonės taps nekonkurencingos.

 

Kas bus svarbu 2022 m. ir ateityje

Situaciją stebinčioms ir vis dar svarstančioms pramonės įmonėms nieko gera nežada ir sektoriaus tendencijos – jos tik patvirtina, kad pramonės transformacija yra ilgalaikė ir robotizacija ne tik kad nesitrauks, o tik dar labiau įsitvirtins gamyboje. Robotizacijos sektoriui skirtas leidinys „Robotics Tomorrow“ išskiria keturias tendencijas, kurios paveiks pramonę jau 2022 metais ir bus reikšmingos ateityje:

 

1. Augs priežiūrą atliekančių robotų paklausa

Įrenginių priežiūra ir gebėjimas numatyti bei užkirsti kelią gedimams yra viena svarbiausių užduočių bet kurioje gamybos įmonėje. Kadangi priežiūros užduotys yra pasikartojančio pobūdžio, jas taip pat gali perimti robotai. Įvertinus į juos integruotas dirbtinio intelekto galimybes, priežiūra gali persikelti į visiškai naują lygį, kai nereikės žmogaus įsikišimo, o nuolat analizuojant duomenis bus galima ne tik numatyti gedimus, bet ir išspręsti problemą dar prieš jai atsirandant.

2. Robotai kaip paslauga

Ne visos įmonės gali sau leisti robotizuoti pramonės procesus ir gamybą – tam reikia nemažų investicijų tiek į įrangą, tiek į naujus darbuotojus, kurie turėtų reikiamų kompetencijų. Būtent tai ir stabdydavo daugelį mažų ir vidutinių įmonių nuo inovacijų. Situaciją iš esmės keičia rinkoje sparčiai populiarėjantis roboto kaip paslaugos modelis (ang. Robot-as-a-Service, RaaS) – jis suteikia galimybę ne įsigyti, o išsinuomoti robotikos įrenginius, o su nuoma paprastai siūlomos ir priežiūros bei analitikos paslaugos.

3. Naujos robotų pritaikymo sritys

Verslo konsultacijų kompanija „McKinsey“ prognozuoja, kad 2030 m. 10 proc. visų dabartinių gamybos užsakymų bus atliekama 3D ir 4D spausdintuvais. 3D spausdintuvai yra industrinio roboto rūšis, gebanti pasiūlyti daugiau dizaino pasirinkimų ir platesnes produkto individualizavimo galimybes, tad jų panaudojimo apimtys ir sritys taip pat intensyviai augs.

4. Dalį darbuotojų pakeis kolaboratyvūs robotai

Terminas kolaboratyvūs robotai reiškia, kad žmonės ir robotai dirba drauge vienoje erdvėje. Pavyzdžiui, robotas perduoda tam tikrą detalę darbuotojui-operatoriui arba jie vienu metu atlieka skirtingas užduotis prie to paties ruošinio. Milžiniškas darbuotojų trūkumas, su kuriuo šiuo metu susiduriame, leidžia prognozuoti, kad tokie robotai pakeis žmones-darbuotojus negrįžtamai. Ar verta dėl to sunerimti? Galbūt. Tačiau labiausiai tikimasi, kad robotai pakeis darbuotojus monotoniškuose ir pavojinguose darbuose, kad pastarieji galėtų imtis didesnę pridėtinę vertę kuriančių užduočių.

 

Laiko dar turime, tačiau Lietuvos pramonės sektorius jau dabar turėtų ieškoti sprendimų, kaip pasitelkti robotus gamyboje, ypač kai ir jų gamintojai siūlo vis daugiau sprendimų, palengvinančių jų integraciją į esamus procesus. Pasaulio ekonomikos forumo (ang. World Economic Forum) tyrime numatoma, kad jau 2025 m. daugiau darbų atliks mašinos, o ne žmonės. Skeptikus turėtų nuraminti ir prognozė, kad ši robotų revoliucija taip pat sukurs papildomus 58 milijonus darbo vietų pasaulio ekonomikai.

 

Justinas Skaržauskas, UAB „Serpantinas“ direktorius